Cholesterolio normos pagal amžių ir tipai

Cholesterolio norma pagal amžių ir tipai – tai svarbi informacija, padedanti suprasti, kokie rodikliai yra laikomi sveikais įvairiais gyvenimo etapais. Cholesterolis skirstomas į gerąjį (DTL) ir blogąjį (MTL), o jų pusiausvyra tiesiogiai veikia širdies ir kraujagyslių sveikatą.

Šiame straipsnyje sužinosite, kas yra cholesterolis, kokie yra jo tipai, kokia yra normali cholesterolio koncentracija pagal amžių, kokie simptomai išduoda padidėjusį cholesterolį ir kas gali jį didinti.

Kas yra cholesterolis ir kodėl jis svarbus?

Cholesterolis – organizmui būtina riebalinė medžiaga, dalyvaujanti ląstelių membranų statyboje, hormonų (estrogeno, testosterono, kortizolio) sintezėje, vitamino D gamyboje ir tulžies rūgščių formavime, kurios reikalingos riebalų virškinimui.

Nors cholesterolis yra svarbus, jo perteklius gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas. Organizmas natūraliai gamina pakankamą jo kiekį, tačiau papildomai jo gauname su maistu, ypač iš gyvūninės kilmės produktų. 

Svarbu palaikyti pusiausvyrą tarp gerojo ir blogojo cholesterolio, kad organizmas funkcionuotų sklandžiai ir išliktų sveikas.

Cholesterolio tipai

Cholesterolis skirstomas į gerąjį ir blogąjį, priklausomai nuo jų poveikio organizmui ir pernešimo būdų.

Blogasis cholesterolis

Dar žinomas kaip mažo tankio lipoproteinas, perneša cholesterolį iš kepenų į kūno ląsteles, kur jis naudojamas įvairiems procesams, pavyzdžiui, ląstelių membranų kūrimui ir hormonų gamybai. 

Tačiau per didelis blogojo cholesterolio kiekis gali kauptis ant kraujagyslių sienelių, formuodamas aterosklerozines plokšteles. Taip jis gali susiaurinti kraujagysles ir padidinti širdies bei kraujagyslių ligų, įskaitant insultą, riziką.

Gerasis cholesterolis

Jis dar vadinamas didelio tankio lipoproteinas ir veikia priešingai. Jis surenka perteklinį cholesterolį iš kraujo ir grąžina jį į kepenis, kur jis yra perdirbamas arba pašalinamas iš organizmo.

Aukštas gerojo cholesterolio lygis padeda pašalinti blogąjį cholesterolį iš kraujagyslių sienelių ir mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Aukštas ir žemas cholesterolis ≠ gerasis ir blogasis

Nors dažnai painiojama, aukštas ar žemas cholesterolio lygis nėra tas pats, kas gerasis ir blogasis cholesterolis. Bendras cholesterolio kiekis gali būti per didelis arba per mažas, nepriklausomai nuo jo rūšies, o svarbiausia – kokia jo sudėtis.

Blogasis cholesterolis didina širdies ligų riziką, o gerasis – padeda jį pašalinti iš organizmo. Todėl svarbu vertinti ne tik bendrą cholesterolio kiekį, bet ir jo proporcijas.

Pavyzdžiui, du žmonės gali turėti tą patį bendrą cholesterolio lygį – 220 mg/dL. Tačiau:

• Asmuo A turi aukštą MTL cholesterolio kiekį ir mažai DTL – tai didina širdies ligų riziką.
• Asmuo B turi daugiau DTL cholesterolio, kuris padeda pašalinti blogąjį cholesterolį – jo rizika yra mažesnė.

Aukšto ir žemo cholesterolio simptomai

Susipažinkite su aukšto ir žemo cholesterolio simptomais bei galimomis pasekmėmis.

Aukštas cholesterolio lygis 

Aukštas cholesterolis dažnai vadinamas „tyliąja mirtimi“, nes jis neturi aiškių simptomų, tačiau ilgainiui gali sukelti kraujagyslių susiaurėjimą ir užsikimšimą, didindamas širdies priepuolio ar insulto riziką. 

Kai kuriais atvejais gali pasireikšti riebalų sankaupos odoje (ksantomos, ksanteliazmos), kojų skausmas dėl sutrikusios kraujotakos ar erekcijos sutrikimai. 

Kadangi šie požymiai dažniausiai atsiranda jau esant pažengusiems kraujagyslių pažeidimams, reguliarus cholesterolio tikrinimas yra būtinas, ypač jei turite rizikos veiksnių.

Mažas cholesterolio lygis

Per mažas cholesterolio kiekis gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, sukelti nuovargį, depresiją ir susilpninti imuninę sistemą. Norint išlaikyti sveiką cholesterolio pusiausvyrą, svarbu subalansuota mityba, kurioje yra pakankamai nesočiųjų riebalų, vaisių, daržovių ir baltymų.

Cholesterolio norma pagal amžių ir lytį

Cholesterolio norma gali skirtis priklausomai nuo amžiaus ir lyties, tačiau pateikiamos bendros orientacinės vertės. Štai kaip cholesterolio rodikliai turėtų atrodyti pagal amžių.

Cholesterolio normos suaugusiesiems 

Dabar aptarsime cholesterolio normų reikšmes suaugusiesiems pagal amžių ir lytį.

Cholesterolio normos vaikams ir paaugliams

Cholesterolio normų laikymasis vaikystėje ir paauglystėje padeda palaikyti sveiką širdį ir kraujagysles.

Svarbu: Cholesterolio tyrimai vaikams rekomenduojami 9–11 metų amžiaus ir pakartotinai 17–21 metų. Jei šeimoje yra širdies ligų istorija ar vaikas turi antsvorio, tyrimai gali būti atliekami dažniau.

Kas didina cholesterolį?

Cholesterolio lygį didina keli pagrindiniai veiksniai:

• Nesveika mityba – per didelis sočiųjų riebalų (riebi mėsa, sviestas, riebūs pieno produktai) ir transriebalų (greitas maistas, perdirbti kepiniai) vartojimas.
• Mažas fizinis aktyvumas – mažas judėjimas mažina gerojo cholesterolio kiekį ir skatina blogojo kaupimąsi.
• Antsvoris ir nutukimas – ypač pavojingas pilvo riebalų perteklius, kuris gali sutrikdyti lipidų apykaitą.
• Rūkymas – mažina gerojo cholesterolio lygį ir skatina kraujagyslių uždegimą.
• Alkoholis – dideli kiekiai gali didinti trigliceridų ir blogojo cholesterolio lygį.
• Genetiniai veiksniai – paveldima hipercholesterolemija gali lemti aukštą cholesterolio kiekį net ir sveikai gyvenant.
• Hormoniniai pokyčiai – skydliaukės sutrikimai, diabetas ar menopauzė gali turėti įtakos cholesterolio apykaitai.

Kavos ir alkoholio poveikis

Nors saikingas kavos ir alkoholio vartojimas paprastai neturi didelės įtakos cholesterolio lygiui organizme, per didelis jų kiekis gali sukelti neigiamų pokyčių.

Cholesterolis ir alkoholis

Alkoholis daro reikšmingą poveikį cholesterolio lygiui organizme. Reguliarus jo vartojimas gali padidinti trigliceridų kiekį kraujyje ir neigiamai paveikti kraujagyslių būklę.

Be to, per didelis alkoholio vartojimas skatina blogojo cholesterolio didėjimą ir mažina gerojo cholesterolio kiekį, o tai ilgainiui gali padidinti aterosklerozės ir širdies ligų riziką.

Tyrimai rodo, kad saikingas alkoholio kiekis gali šiek tiek padidinti DTL lygį, tačiau per didelis vartojimas, ypač kartu su nesveika mityba, gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies nepakankamumas, insultas ar metabolinis sindromas.

Cholesterolis ir kava

Kava – vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, tačiau jos poveikis cholesterolio lygiui priklauso nuo vartojimo dažnumo ir paruošimo būdo. Vienas puodelis per dieną neturi reikšmingos įtakos, tačiau dažnas kavos vartojimas gali sutrikdyti lipidų balansą organizme.

Ypač stiprų poveikį turi kava, ruošiama be popierinio filtro (pvz., espresso, prancūziško preso kava), nes joje išlieka diterpenai – junginiai, siejami su blogojo cholesterolio padidėjimu. Tiems, kurie kasdien geria didelius kiekius stiprios kavos, gali išaugti cholesterolio lygis ir didėti širdies ligų rizika.

Cholesterolio tipai ir norma pagal amžių: išvados

Cholesterolis yra būtinas organizmui, tačiau jo perteklius gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač širdies ir kraujagyslių ligas. Svarbu ne tik bendras cholesterolio kiekis, bet ir jo sudėtis – per didelis blogojo cholesterolio kiekis didina riziką, o gerasis padeda ją mažinti.

Norint išlaikyti sveiką pusiausvyrą, svarbu subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir reguliarūs sveikatos patikrinimai. Atsisakius žalingų įpročių ir pasirinkus sveiką gyvenimo būdą, galima efektyviai kontroliuoti cholesterolio lygį bei sumažinti su juo susijusių ligų riziką.

DUK apie cholesterolį